Living conditions and quality of life
Abstract
COVID-19 pandemija išryškino nelygybę daugelyje Europos visuomenių gyvenimo sričių, įskaitant moterų ir vyrų nelygybę keliose pagrindinėse srityse. Šioje ataskaitoje apžvelgiama lyčių nelygybė, buvusi prieš COVID-19 krizę, ir aprašoma, kaip pandemija paveikė lyčių nelygybę. Joje taip pat analizuojami įvairūs Europos Sąjungos nacionalinių vyriausybių politiniai atsakomieji veiksmai, kuriais siekiama mažinti lyčių atotrūkį ir užkirsti kelią jo didėjimui pandemijos metu. Bendras pandemijos poveikis užimtumui ES lygiu lyčių požiūriu buvo stebėtinai neutralus, nors atskiruose sektoriuose ir socialinėse ir ekonominėse grupėse išryškėjo savi niuansai. Iki krizės buvusi lyčių nelygybė nemokamo darbo srityje išliko, dėl to tapo sunkiau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, ypač mažamečių vaikų turinčioms nuotoliniu būdu dirbančioms motinoms. Galiausiai ataskaitoje aprašomos lyčių nelygybės Europoje perspektyvos ir nurodomi veiksniai, įtakosiantys moterų ir vyrų lygybę ateityje: lyčių segregacija darbo rinkose, lyčių skirtumai nuotolinio ir mišriojo darbo srityse ir lyčių aspekto integravimas formuojant politiką, ypač susijusią su priežiūra ir priežiūros paslaugomis.
Key findings
Socialinėse normose vis dar giliai įsišakniję tradiciniai moterų ir vyrų vaidmenys, kai priežiūra rūpinasi daugiausia moterys. Apie tai liudija ir apmokamo ir neapmokamo darbo ypatumai. Dėl šių skirtumų išlieka lyčių nelygybė darbo rinkoje ir už jos ribų, atsispindinti įvairiuose darbo sąlygų, skurdo, bendro darbo laiko, profesinio ir asmeninio gyvenimo nesuderinamumo ir kituose rodikliuose.
COVID-19 pandemijos poveikis darbo rinkai ES lygiu lyčių požiūriu buvo stebėtinai neutralus, iš dalies dėl pernelyg didelės moterų dalies tuose sektoriuose, kuriems teko užsidaryti, taip pat dėl didelės jų koncentracijos darbuose, kuriuose galima dirbti nuotoliniu būdu, ir svarbiuose sektoriuose. Tačiau tyrimai rodo, kad per COVID-19 krizę daugiausiai darbą praradusių moterų buvo tarp mažiausiai uždirbančių darbuotojų, o vyrų prarastos darbo vietos pasiskirstė tolygiau.
Per COVID-19 pandemiją labai paaštrėjo profesinio ir asmeninio gyvenimo nesuderinamumo problema, visų pirma su ja susidūrė nuotoliniu būdu dirbančios motinos, turinčios mažamečių vaikų. Europai atsigaunant po pandemijos, politikos formuotojai turi atsižvelgti į tai, kad savanoriškai pasirinktos lanksčios darbo sąlygos, pagal kurias dažniausiai dirba moterys, taip pat gali reikšti didesnį neapmokamo darbo krūvį ir mažesnį matomumą darbo vietoje, o tai turi ilgalaikių pasekmių karjeros raidai, darbo užmokesčiui ir pensijoms.
COVID-19 krizė parodė, kokios svarbios yra priežiūros paslaugos siekiant moterų dalyvavimo darbo rinkoje, finansinio saugumo ir bendros gerovės. Labai svarbu, kad valstybės narės remtų kokybiškų, prieinamų ir įperkamų priežiūros paslaugų teikimą visose srityse, kartu spręsdamos darbuotojų trūkumo problemą ir gerindamos darbo sąlygas šiuose sektoriuose.
Atsigavimas po pandemijos suteikia galimybę iš tikrųjų pakeisti lyčių normas, elgesį ir politines naujoves. Politikos formuotojams, įskaitant socialinius partnerius, bus labai svarbu pirmenybine tvarka spręsti lyčių klausimus, kartu toliau stebint ir vertinant pažangą.
The report contains the following table and figures.
- Table: Gender equality policy measures analysed as part of the research
- Figure 1: Annual labour market indicators, 2002–2019, EU27
- Figure 2: Employment rate in 2019, by gender and country (%)
- Figure 3: Average number of actual hours of work a week in main job, annual data by gender, 2002–2019, EU27 (hours)
- Figure 4: Main reason for economic inactivity, by gender, 2019, EU27 (%)
- Figure 5: Economic inactivity due to care responsibilities, family reasons, or personal reasons in 2019, by gender and country (%)
- Figure 6: Top 10 employment sectors, 2019, EU27 (% of total employment by gender)
- Figure 7: Mean hours spent on unpaid work, by gender and year, EU27 (hours per week)
- Figure 8: Mean hours spent on unpaid work in 2016, by gender and country (hours per week)
- Figure 9: Mean total working time among employed individuals in 2016, EU27 (hours per week)
- Figure 10: Mean hours spent on total work in 2016, by gender and country (hours per week)
- Figure 11: Frequency of sporting, cultural or leisure activity participation by gender in 2015, EU27 (%)
- Figure 12: Work–life conflict by gender and parenthood status, EU27 (%)
- Figure 13: Risk of depression by gender and year, EU27 (%)
- Figure 14: Annual labour market indicators, 2019–2021, EU27 (%)
- Figure 15: Monthly unemployment rate by gender, EU27 (%)
- Figure 16: Quarterly employment rate by gender (change from Q3 2008/Q4 2019), EU27 (percentage points)
- Figure 17: Share of employment in sector groups by gender in 2019, EU27 (% of total employment by gender)
- Figure 18: Change in employment compared with Q2 2019, in sector groups by gender, EU27 (%)
- Figure 19: Change in annual employment rate compared with 2019, by gender and age group, EU27 (percentage points)
- Figure 20: Employment shifts (thousands) by gender and job–wage quintile: two crisis periods compared, EU27
- Figure 21: Change in annual employment rate by gender and country (from 2019 to 2020) (percentage points)
- Figure 22: Absence from work by main reason, EU27 (thousands)
- Figure 23: Changes Q4 2019 to Q4 2021 in average number of actual weekly hours of work in main job by gender, EU27 (hours)
- Figure 24: Total duration of school closures up until March 2022, by country (weeks)
- Figure 25: Mean hours spent on unpaid work, by gender, EU27 (hours per week)
- Figure 26: Mean hours spent on childcare, by gender and presence of children in the household, EU27 (hours per week)
- Figure 27: Mean hours spent on unpaid work by gender, EU27 (hours per week)
- Figure 28: Mean hours spent on unpaid work, by age and gender, EU27 (hours per week)
- Figure 29: Sharing of unpaid work within couples, EU27 (%)
- Figure 30: Change in division of unpaid work within couples, EU27 (%)
- Figure 31: Change in division of childcare and education of children within couples, depending on both partners’ teleworking status, EU27 (%)
- Figure 32: Mean total working time among employed individuals, EU27 (hours per week)
- Figure 33: Changes in health during the pandemic by gender, EU27 (%)
- Figure 34: Risk of depression during the pandemic by gender, EU27 (%)
- Figure 35: Optimism about future during the pandemic by gender, EU27 (scale 1–5)
- Figure 36: Risk of poverty or social exclusion by gender, EU27 (%)
- Figure 37: Work–life conflicts by gender, EU27 (%)
- Figure 38: Work–life conflicts, by gender and parenthood status, EU27 (%)
- Figure 39: Difficulties concentrating on job because of family responsibilities, by teleworking and parenthood status, EU27 (%)
- Number of pages
-
86
- Reference nº
-
EF22010
- ISBN
-
978-92-897-2275-9
- Catalogue nº
-
TJ-07-22-930-EN-N
- DOI
-
10.2806/015588
- Permalink
Cite this publication
Eurofound (2022), COVID-19 pandemic and the gender divide at work and home, Publications Office of the European Union, Luxembourg.
Related publications
Publication series
