Pereiti į pagrindinį turinį
Abstract

Ataskaitoje aiškinamasi, kaip per COVID-19 pandemiją 2020–2021 m. keitėsi piliečių pasitikėjimas institucijomis, įskaitant nacionalines vyriausybes, ES, mokslo ir žiniasklaidos įstaigas. Analizuojamas žiniasklaidos vaidmuo, visų pirma tai, kaip naudojimasis socialiniais tinklais susijęs su pasitikėjimu, ir neteisingos ar klaidinančios informacijos ir dezinformacijos (sąmoningai apgaulingos informacijos) poveikis krizės laikotarpiu. Remiantis išsamia literatūros apžvalga, ataskaitoje aprašomos COVID-19 politikos priemonių pasekmės, daugiausia dėmesio skiriant piliečių pasitikėjimui savo nacionalinėmis institucijomis ir ES. Ataskaitoje apžvelgiama pasitikėjimo ir nepasitenkinimo dinamika per pandemiją, įskaitant skiepijimo programų poveikį.

Key findings

Per pandemiją išaugus žmonių pasitikėjimui, visų pirma nacionalinėmis institucijomis, buvo geriau vertinamos ir vyriausybės atsakomosios priemonės į COVID-19. Tai rodo, kaip svarbu turėti žmonių pasitikėjimą norint veiksmingai suvaldyti krizę. Norint įveikti būsimas krizes, labai svarbu suprasti stipriai pasitikinčios visuomenės svarbą ir pasitikėjimo poveikį.

Kuriant stipriai pasitikinčią visuomenę labai svarbu atsižvelgti į piliečių ekonominius rūpesčius. To siekiant labai svarbus teisingas ir įtraukus atsigavimas po pandemijos, užtikrinant vienodas galimybes gauti išsilavinimą, darbą, įperkamą būstą ir socialinę apsaugą, ypač teisingos pertvarkos sistemoje, kurioje nė vienas asmuo nei regionas nepaliekamas nuošalyje.

Tyrimo duomenys patvirtina, kad stiprų pasitikėjimą turintys asmenys linkę dalyvauti imunizacijos kampanijose, o tai rodo, kad siekiant veiksmingai reaguoti į sveikatos krizę, visuomenėms reikia tokį pasitikėjimą turinčių žmonių. Šiuo atžvilgiu labai svarbus pasitikėjimas institucijomis.

COVID-19 pandemijos metu asmenų, kurie mažai pasitikėjo institucijomis, pavyzdžiui, vyriausybėmis, mokslo ir medicinos įstaigomis, skiepijimosi lygis buvo žemas. Kadangi tai labai priklauso nuo pasitikėjimo sveikatos sistema ir farmacijos pramone, labai svarbu, kad politikos formuotojai aiškiai ir nuolat kalbėtų apie vakcinas ir jų šalutinį poveikį.

Iš surinktų duomenų matyti, kad respondentai, kurių pagrindinis naujienų šaltinis yra socialiniai tinklai, mažiau pasitiki institucijomis ir yra mažiau patenkinti priemonėmis, kuriomis jų vyriausybės siekia sustabdyti COVID-19, nei tie, kurie pirmenybę teikia tradicinei žiniasklaidai. Todėl vienas iš ES ir valstybių narių prioritetų turi būti kova su neteisinga ar klaidinančia informacija ir sąmoningai teikiamos apgaulingos informacijos nuginčijimas socialinės žiniasklaidos platformose.

The report contains the following lists of tables and figures

List of tables

  • Table 1: Definitions of digitisation technologies
  • Table 2: Overview of the digitisation case studies
  • Table 3: Most relevant sectors for technology uptake and use cases
  • Table 4: Drivers of and barriers to the adoption of digitisation technologies
  • Table 5: Overview of approaches to digitisation across the establishments investigated
  • Table 6: Areas of work organisation most impacted by the use of digitisation technologies
  • Table 7: Elements of job quality impacted by the use of digitisation technologies
  • Table 8: Specific impacts of digitisation technologies on skills and discretion

List of figures

  • Figure 1: Analytical model for digital technologies
  • Figure 2: Adoption by enterprises of IoT and 3D printing by size and sector, EU27, 2020 (%)
  • Figure 3: Advanced technology use by enterprises (with at least 10 employees) by country, EU27, 2020 (%)
  • Figure 4: Distribution of IoT clusters in Europe, 2019
  • Figure 5: Key elements for successful technology implementation
Number of pages
74
Reference nº
EF22001
ISBN
978-92-897-2291-9
Catalogue nº
TJ-03-22-045-EN-N
DOI
10.2806/707872
Permalink

Cite this publication

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.