Pereiti į pagrindinį turinį
Abstract

Šioje ataskaitoje analizuojama socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų reikšmė sprendžiant problemas, su kuriomis civilinės aviacijos sektorius susidūrė per COVID-19 pandemiją. Socialinių partnerių įtaka priemonėms, kuriomis siekiama sušvelninti neigiamą pandemijos poveikį, Europos šalyse nevienoda. Daugelyje šalių socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos turėjo didelę įtaką, kitose jų reikšmė buvo mažesnė. Ataskaitoje taip pat nagrinėjami nacionalinio lygmens socialinio dialogo ir (arba) kolektyvinių derybų procesų pokyčiai. Nors esminių socialinio dialogo institucijų ir standartinių procedūrų pokyčių nenustatyta, tyrimas parodė, kad socialinis dialogas vyko ne tik tradiciniais užimtumo ir darbo sąlygų klausimais. Socialiniams partneriams vis dažniau teko spręsti dėl COVID-19 iškilusius klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su darbo vietų išsaugojimu, sutrumpinto darbo laiko tvarka, darbuotojų atleidimu ir įmonių likvidumu bei mokumo išlaikymu.

Key findings

Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų indėlis mažinant pandemijos poveikį civilinės aviacijos sektoriaus bendrovėms ir darbuotojams įvairiose šalyse labai skyrėsi. Stiprias darbo santykių reguliavimo institucijas turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje ir Liuksemburge, buvo įgyvendinti gelbėjimo priemonių paketai ir darbo vietų išsaugojimo programos. Šalyse, kuriose darbo santykiai mažiau išplėtoti, socialinis dialogas padėjo išsaugoti darbo vietas šiame sektoriuje – Bulgarijoje buvo taikomos darbo užmokesčio kompensavimo sistemos, Kroatijoje – sutrumpinto darbo laiko sistemos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje ir Vengrijoje, socialinis dialogas nevyko, nes vyriausybės socialinius partnerius paliko nuošalėje.

Nors socialinis dialogas neretai būdavo sklandus ir duodavo rezultatų, pandemijos metu civilinės aviacijos darbuotojų derybinė galia silpnėjo – paprastai darbdavių naudai. Šio poslinkio paskatintos, kai kurios profesinės sąjungos laikėsi konfliktinės strategijos net ir šalyse, turinčiose ilgalaikę socialinės partnerystės ir socialinės santarvės tradiciją.

Tyrimas rodo, kad socialinis dialogas padėjo išvengti tiesioginių neigiamų pandemijos pasekmių, tačiau nepavyko išspręsti esminių klausimų, susijusių su mažų garantijų darbo sąlygomis, atsiradusiomis dėl kintančios verslo aplinkos aviacijos sektoriuje.

Daugelyje šalių socialinis dialogas vyko ne tik tradiciniais darbo užmokesčio ir darbo laiko klausimais, bet apėmė ir kitus, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarkos, nuo sveikatos krizės nukentėjusių įmonių likvidumo ir kolektyvinio darbuotojų atleidimo klausimus.

Vienas skubiausiai spręstinų klausimų civilinės aviacijos sektoriuje yra dėl pandemijos didėjantis spaudimas dėl darbo užmokesčio didinimo. Pastaruosius 15 metų visų sektoriaus profesinių grupių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis mažėjo (daugiausia dėl išaugusios konkurencijos ir į pigius sprendimus orientuotų verslo modelių), o socialiniai partneriai bendrų sprendimų dar nerado.

The report contains the following lists of tables and figures.

List of tables

  • Table 1: Employees in the civil aviation sector, 2018
  • Table 2: Drops in the number of commercial flights per airport, January–October 2020 compared with the same period in 2019
  • Table 3: Distribution of social dialogue and collective bargaining practices by type of social partner involvement and issues covered (2020)
  • Table 4: Distribution of social dialogue and collective bargaining practices by level of social dialogue, subsector and issues covered (2020)
  • Table 5: Industrial relations regimes and the main developments since COVID-19 in sectoral social dialogue and collective bargaining (summary)

List of figures

  • Figure 1: Proportion of passenger air transport employment to total employment per EU Member State, 2015, 2019 and 2020 (%)
  • Figure 2: Number of employees in the passenger air transport sector (NACE 51.10) in the EU27 and the UK, and in the service activities incidental to air transport sector (NACE 52.23) in the EU27, 2011–2018
  • Figure 3: Relative change in the number of employees in the passenger air transport sector (NACE 51.10), 2011–2018 (%)
  • Figure 4: Relative change in the number of employees in the service activities incidental to air transport sector, including ground handling and air traffic management activities, 2011–2018 (%)
  • Figure 5a: Absolute number of companies in the civil aviation sector in the EU27, 2011–2017
  • Figure 5b: Relative change of number of companies in the civil aviation sector in the EU27, 2011–2017
  • Figure 6: Decrease in air passengers per Member State, Q2 2020 compared with Q2 2019
Number of pages
52
Reference nº
EF22023
ISBN
978-92-897-2282-7
Catalogue nº
TJ-04-22-010-EN-N
DOI
10.2806/80520
Permalink

Cite this publication

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.