Pereiti į pagrindinį turinį
Abstract

Šioje ataskaitoje nagrinėjamas COVID-19 krizės poveikis socialinėms paslaugoms ES. Nors pandemija neigiamai paveikė socialines paslaugas, ji vis dėlto suteikė žinių, kaip jas pritaikyti iškilus naujiems iššūkiams ir socialinėms grėsmėms. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad politiką reikia kurti geriau pasinaudojant skaitmeninimu sektoriuje, pagerinant tiek darbuotojų, tiek paslaugų gavėjų tikslinių grupių prieigą prie naujų technologijų ir mokymo. O visų svarbiausia – būtina parengti aiškius nenumatytų atvejų planus ir skirti finansavimą, kad iškilus krizei, pavyktų prie jos prisitaikyti.
Didesnės valstybės išlaidos socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai ir švietimui buvo labai svarbi atsako į pandemiją dalis. Tačiau kaip ateityje plėtosis socialinės paslaugos, vertinant visaapimantį politikos interesą ir investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, nežinia. Tai reiškia, kad toliau turi būti politiškai diskutuojama apie socialinių paslaugų indėlį į Europos visuomenių atsparumą ir kad politika turėtų būti toliau tikslinama.

Key findings

ES yra visapusiškai įsipareigojusi spręsti socialinius klausimus, o valstybinio sektoriaus išlaidos socialinėms paslaugoms – socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatai – 2020 m. ES sudarė apie 35 proc. BVP. Šis stiprus socialinis aspektas grindžiamas patirtimi, įgyta per ankstesnę ekonomikos krizę vykdant taupymo politiką, ir įrodytais valstybių narių gebėjimais veiksmingai paskirstyti išteklius ir sušvelninti krizės poveikį.

Neseniai praūžusi pandemija parodė, kokios svarbios socialinės paslaugos kuriant atsparią Europos šalių visuomenę. Krizės metu šios paslaugos telkė žmones ir jiems padėjo ištverti išskirtinius kasdienio gyvenimo apribojimus. Šių paslaugų svarba taip pat išryškėjo nutraukus jų teikimą, kai specialių poreikių turintys žmonės, nesulaukė tinkamos pagalbos dėl to, kad paslaugų skaičius buvo sumažintas.

Struktūrinės problemos, tokios kaip darbuotojų trūkumas, prastos darbo sąlygos ir nepakankama skaitmenizacija ribojo socialinių paslaugų teikėjų galimybes teikti paslaugas pandemijos metu, o daugelis tarnybų, prastai pasiruošusių COVID-19, stengėsi reorganizuoti savo veiklą. Jei šios struktūrinės problemos, daugiausia kylančios socialinių paslaugų srities darbo vietose, kuriose daug įtampos, streso ir trūksta žmonių, nebus skubiai sprendžiamos, jos tęsis ir ateityje.

Nepakankamas skaitmeninimas socialinių paslaugų sektoriuje reiškia, kad darbuotojai neturi galimybių mokytis ir kelti kvalifikaciją, o maždaug penktadalis ES socialinės priežiūros sektoriaus darbuotojų savo darbe niekada nenaudoja skaitmeninių prietaisų. Šią problemą būtina spręsti, norint, kad sektorius susidorotų su būsimais iššūkiais, nes skaitmeninimo svarba ypač išryškėjo pandemijos metu, kai skaitmeniniai prietaisai tapo svarbiausia komunikacijos priemone.

Pandemija, nors ir sukėlė sunkumų, suteikė vertingą postūmį socialinių paslaugų plėtrai. Kad ir spontaniškai, buvo dedama daug pastangų organizuoti darbą nuotoliniu būdu ir teikti paslaugas bei pagalbą naujais būdais – tą rodo daugybė pagalbos linijų ir programėlių. Taip pat tapo aišku, kaip svarbu puoselėti bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis ir pirminiais (neformaliais) prižiūrinčiaisiais asmenimis. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip įgyta patirtis panaudojama, o norint, kad sektorius veiksmingai spręstų būsimus iššūkius, jos pritaikymas turi būti prioritetinis suinteresuotųjų šalių ir sprendimų priėmėjų uždavinys.

The report contains the following lists of tables and figures.

List of tables

  • Table 1: NACE sectors used in the analysis of working conditions
  • Table 2: Receipt of training, by sector and subsector, EU27 (%)
  • Table 3: Workers who never use digital devices at work, by sector and subsector, EU27, 2021 (%)

List of figures

  • Figure 1: Proportion of social services workers who reported adverse social behaviour, by sector, EU27, 2021 (%)
  • Figure 2: Proportion of social services workers in selected subsectors who reported adverse social behaviour, EU27, 2021 (%)
  • Figure 3: Proportion of workers in selected occupations who reported adverse social behaviour, EU27, 2021 (%)
  • Figure 4: Relationship between prevalence of training and non-use of digital devices at work in subsectors of social services, EU27 (%)
  • Figure 5: Use of digital devices at work, by sector, EU27, 2021 (%)
  • Figure 6: Proportion of workers in six job quality categories, by long-term care and healthcare sectors, EU27 (%)
  • Figure 7: Proportion of social services workers who feel that they do useful work, by sector, EU27, 2021 (%)
  • Figure 8: Unmet need for various healthcare services, EU27, 2021–2022 (%)
  • Figure 9: Unmet need for mental healthcare, by age group, EU27, 2021–2022 (%)
  • Figure 10: Change in total expenditure on social protection per capita, EU27, 2009–2020
  • Figure 11: Total expenditure on social protection as a percentage of GDP, rate of change in total expenditure on social protection and rate of change in GDP, EU27, 2008–2020 (%)
  • Figure 12: Breakdown of social protection expenditure on benefits, by function, EU27, 2008–2021 (%)
  • Figure 13: General government expenditure on social protection, healthcare and education as a proportion of GDP, EU27, 2004–2021 (%)
  • Figure 14: General government expenditure on social protection functions as a proportion of GDP, EU27, 2004–2021 (%)
  • Figure 15: Social protection expenditure, by benefits in cash and benefits in kind, six Member States, 2006–2021 (€ million)
  • Figure 16: Benefits in kind as a proportion of total social benefits expenditure, six Member States, 2006–2021 (%)
  • Figure 17: Average expenditure on social protection as a share of GDP (%) and standard deviation, EU27, 2004–2021
  • Figure 18: General government expenditure on education functions as a share of GDP, EU27, 2004–2021 (%)
  • Figure 19: General government expenditure on healthcare functions as a share of GDP, EU27, 2004–2021 (%)
  • Figure 20: Share of national RRF funds allocated to the green transition, the digital transition and other aspects of socioeconomic resilience, 2020 (%)
Number of pages
64
Reference nº
EF22007
ISBN
978-92-897-2339-8
Catalogue nº
TJ-09-23-280-EN-N
DOI
10.2806/347055
Permalink

Cite this publication

Disclaimer

When freely submitting your request, you are consenting Eurofound in handling your personal data to reply to you. Your request will be handled in accordance with the provisions of Regulation (EU) 2018/1725 of the European Parliament and of the Council of 23 October 2018 on the protection of natural persons with regard to the processing of personal data by the Union institutions, bodies, offices and agencies and on the free movement of such data. More information, please read the Data Protection Notice.