Į suaugusiųjų gyvenimą: jaunimas popandeminiame pasaulyje

Baigiantis COVID-19 pandemijai, daugybė Europos šalių jaunuolių teigė buvę priversti keisti bent dalį mokslo, karjeros, būsto sąlygų ir šeimos sukūrimo planų. Europos darbo rinka ir toliau išlieka stipri, o palankios ekonominės sąlygos prisidėjo prie to, kad jaunimo užimtumo lygis per pastaruosius 15 metų dar niekada nebuvo toks aukštas. Tačiau kilo sunkumų įgyvendinant jaunimo apsirūpinimo būstu planus ir išaugo pragyvenimo išlaidos, susirūpinimą vis dar kelia ir jaunimo psichologinė būklė. Šioje ataskaitoje pateikiama išsami jaunimo gyvenimo pasibaigus pandemijai apžvalga, daugiausia dėmesio skiriant ateities planams ir aplinkybėms, kurios gali trukdyti arba padėti juos įgyvendinti.

Politinės aplinkybės

Pandemijos metu politikos priemonėmis buvo siekiama padėti įmonėms išlikti, tačiau ES institucijos nedelsdamos ėmė teikti pagalbą ir jaunimo užimtumui – pradėta taikyti sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva, o amžiaus riba asmenims, kuriems taikoma ši programa, padidinta nuo 25 iki 29 metų. Šioje ataskaitoje aprašoma pažanga ir sunkumai, su kuriais susidurta įgyvendinant programą, ir pabrėžiama, kad sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą svarbu remti ir toliau. Tai ypač aktualu, nes tarp ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės sukurtų užimtumo mechanizmų skirtųjų jaunimui buvo šiek tiek per mažai.

Pagrindinės išvados

• Jaunimo užimtumo lygis ES yra aukščiausias nuo 2007 m., o išsilavinimo nesiekiančio, nesimokančio ir nedirbančio jaunimo procentinė dalis – istoriškai maža. Be to, tarp išsilavinimo nesiekiančio, nesimokančio ir nedirbančio jaunimo rekordiškai sumažėjusi ir darbo nebeieškančių asmenų dalis.
   
• Pastebima, kad gerėja jaunimo darbo sąlygos: mažėja priverstinai sudaromų laikinųjų darbo sutarčių, užtikrinamas didesnis darbo saugumas ir geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra nei pandemijos metais.
   
• Tačiau jaunuoliai savo darbu patenkinti mažiau nei vyresnio amžiaus grupės, ir darbe norėtų daugiau savarankiškumo. Beveik pusė jaunuolių per metus norėtų pakeisti darbą. Tokių daugiau tarp tų dirbančiųjų, kurie niekada negalėjo dirbti iš namų ir kurių darbo sutartys nesuteikia garantijų.
   
• Dauguma jaunų žmonių ieško galimybių mokytis ar siekti išsilavinimo. Stažuotės Europos Sąjungoje yra įprasta praktika. Tačiau nustatyta, kad stažuočių kokybei įtakos turi nelygybė, pavyzdžiui, lyčių skirtumai.
   
• Apsirūpinimo būstu sunkumai yra viena pagrindinių kliūčių, trukdančių jaunuoliams tapti savarankiškais. Mažiau pasiturintys jaunuoliai turi mažiau galimybių palikti tėvų namus, o tai savo ruožtu gali finansiškai apsunkinti namų ūkį. Todėl sudurti galą su galu dažniausiai sunku su tėvais gyvenantiems jaunuoliams.
   
• Kalbant apie būstą, jaunimo siekiai ypač dažnai neatitinka faktinių planų. Vis daugiau jaunų žmonių norėtų įsigyti būstą, tačiau priversti jį nuomotis.  Be to, ataskaitoje pabrėžiama, kad neįgyvendinti siekiai palikti tėvų namus didina tikimybę jaustis atskirtiems nuo visuomenės.
   
• Pandemijos metu jaunuoliai nurodė, kad jų psichologinė būklė neįprastai bloga. Iki 2023 m. ši būklė pagerėjo. Tačiau šis pagerėjimas buvo silpnesnis nei tarp vyresnių nei 30 metų žmonių. Be to, tyrimai rodo, kad siekių ir faktinių planų neatitiktis, ypač ieškant darbo, siejama su didesne jaunimo depresijos rizika.
   
• 40 proc. jaunų respondentų visoje ES per ateinančius trejus metus turėdami galimybę persikeltų gyventi į užsienį, o beveik ketvirtadalis planuoja tai padaryti. Tačiau tarp šalių esama didelių skirtumų.
   
• Daugelis jaunuolių planuoja netrukus sukurti savo šeimą: daugiau kaip pusė jaunesnių nei 35 metų amžiaus asmenų per trejus metus norėtų apsigyventi su partneriu, o maždaug trečdalis norėtų susituokti. Panaši dalis norėtų turėti vaikų. Didesnės pajamos ir gyvenimas su tėvais siejamas su didesne planų susilaukti vaikų tikimybe. Priešingai, LGBTQ+ jaunuolių ir tų, kuriems kyla grėsmė susirgti depresija, norai turėti vaikų dažniau neatitinka realių planų.
   
• Kalbant apie sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos vykdymą, spaudimas aktyviai darbo rinkos politikai dabar, kai jaunimo užimtumo lygis yra toks aukštas, yra mažesnis, todėl apskritai iniciatyvos įgyvendinimas vėluoja. Tačiau daugelyje Pietų Europos šalių nesimokančio ir nedirbančio jaunimo vis dar yra daug, taip pat esama regioninių skirtumų, tad šios šalys išreiškė susirūpinimą dėl programos įgyvendinimo galimybių labiausiai skurstančiuose regionuose.
   
• Šiuo metu daugelyje šalių jaunos motinos dažniau nei jauni vyrai nesimoko ir nedirba, o svarbiausia to priežastis – šeimyniniai įsipareigojimai. Tačiau ES politikos priemonių, skirtų konkrečiai jaunoms motinoms ar apskritai jaunoms moterims, yra nedaug.

Politikos orientyrai

• Labai svarbu toliau remti sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jaunimui skirtose politikos priemonėse neproporcingai akcentuojamas formalusis švietimas, o ne integracija į darbo rinką.
   
• Daugiau dėmesio galimai reikėtų skirti nedirbančių ir nesimokančių asmenų lyties aspektui, nes kai kuriose šalyse jaunos motinos šiuo metu dažniausiai priklauso nedirbančių ir nesimokančių asmenų grupei.
   
• Ligšiolinėmis pastangomis įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą buvo siekiama išplėsti kiekvienos šalies galimybes pasiekti jaunus žmones ir patobulinti sistemą, kad jiems būtų suteiktos reikiamos paslaugos, o prireikus ir sukurtos naujos. Šiuo metu taip pat siekiama stebėti, kaip paslaugos atitinka jaunimo poreikius, akcentuojant dalyvavimo skatinimą. Nacionalinėse ir regioninėse strategijose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nuošaly paliktiems ir pažeidžiamiems jaunuoliams, ypač mažesnėse gyvenvietėse ir vargingesniuose rajonuose, taip pat reikiamų išteklių ir informacijos teikimui institucijoms ir jų partneriams. Ataskaitoje pateikiami šalyse, įskaitant Belgiją, Bulgariją, Suomiją ir Ispaniją, taikomi gerosios praktikos pavyzdžiai.
   
• Deramas darbas turi būti jaunimo užimtumo politikos prioritetas. Atsižvelgiant į pragyvenimo ir būsto išlaidas, jaunajai kartai darbo rinkoje trūksta stabilumo ir sąžiningo požiūrio. Nors darbo vietų yra, daugelis jų nepatrauklios, prastai apmokamos ir jauniems žmonėms negali užtikrinti padoraus pragyvenimo.
   
• Nors sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva pirmiausia laikoma ekonominės ir (arba) užimtumo politikos priemone, jos sėkmė glaudžiai susijusi su šeimos, būsto ir vaikų priežiūros politikos sritimis, kovos su diskriminacija dėl lyties ir skirtingų lyčių diskriminacija priemonėmis ir Europos Komisijos 2023 m. psichikos sveikatos strategija.