Pajamų nelygybės tendencijos ir vidurinioji klasė ES

Javascript is disabled in your browser. Please, enable it for a better user experience.

Authors

Abstract

Šioje ataskaitoje išsamiai nagrinėjamos pajamų nelygybės tendencijos ES valstybėse narėse ir tarp jų 2006–2021 m. Tyrime taip pat siekiama atsakyti į susijusį klausimą, ar namų ūkių disponuojamųjų pajamų skirtumai lemia viduriniosios klasės mažėjimą. Išsamiai analizuoti įvairūs tarpusavyje susiję rodikliai, įskaitant pajamų nelygybę, pajamų lygius valstybėse narėse ir pagal pajamų pasiskirstymą, viduriniosios klasės dydį, įvairių pajamų grupių gaunamų nacionalinių pajamų dalį, skurdo lygį ir kitus Europos namų ūkių patiriamų ekonominių sunkumų rodiklius. Aiškinantis kai kurias iš šių tendencijų kartu analizuojama ir politinių priemonių reikšmė. Rezultatai rodo, kad nors vidutinė pajamų nelygybė valstybėse narėse yra palyginti stabili, tendencijos valstybių narių lygmeniu skiriasi kur kas labiau, o vidurinioji klasė daugumoje valstybių narių sumažėjo.

Developments in income inequality and the middle class in the EU

English (2.1 MB - PDF)

Key messages

Pajamų nelygybė padidėjo maždaug pusėje valstybių narių (daugumoje iki 2004 m. ES narėmis buvusių šalių reikšmingai), o kitoje pusėje sumažėjo (ypač Vidurio ir Rytų Europoje). Tačiau vidutinė namų ūkių disponuojamųjų pajamų nelygybė per pastaruosius 15 metų ES valstybėse narėse išliko palyginti stabili.
2006–2021 m. pajamų nelygybė visoje ES gerokai sumažėjo. Tai lėmė įspūdingas pajamų augimas daugumoje Vidurio ir Rytų Europos šalių, padėjęs pasiekti valstybių narių pajamų konvergenciją.
Yra duomenų, rodančių kad vidurinioji klasė beveik dviejuose trečdaliuose valstybių narių mažėja. Vis dėlto analizė nerodo, kad bendrai imant vidurinioji klasė, kuriai priklauso 51–75 proc. ES valstybių narių gyventojų smarkiai mažėtų.
Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių dalis padidėjo dviejuose trečdaliuose valstybių narių. Šį gyventojų segmentą pragyvenimo išlaidų krizė paveikė labiausiai.
Gerovės valstybė atlieka svarbų vaidmenį – padeda mažinti rinkos pajamų nelygybę – vidutiniškai 42 proc. visose šalyse. Gerovės valstybių silpnėjimas prisidėjo prie didėjančios pajamų nelygybės kai kuriose valstybėse narėse.

Executive summary

Visuomenė mano, kad nelygybė didėja, o vidurinioji klasė mažėja. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti šios nuomonės pagrįstumą analizuojant 15 metų empirinius duomenis. Jis suteikia išsamių duomenų apie 2006–2021 m. pajamų skirtumus ES valstybėse narėse ir tarp jų. Analizuojami įvairūs tarpusavyje susiję rodikliai – pajamų nelygybės, viduriniosios klasės, pajamų poliarizacijos lygio ir viešosios politikos reikšmės šioms tendencijoms. Remiantis 2022 m. duomenimis apie Europos namų ūkių patiriamus materialinius sunkumus, joje nagrinėjamas didžiojo nuosmukio ir COVID-19 pandemijos poveikis pajamų nelygybei ir pateikiama įžvalgų apie pragyvenimo išlaidų krizės ankstyvųjų etapų poveikį.

Politinės aplinkybės

Europos darbo rinkoms atsigaunant po didžiojo nuosmukio, ilgus metus politinės darbotvarkės paraštėse buvęs nelygybės klausimas po COVID-19 pandemijos ir dėl jos kilusios pragyvenimo išlaidų krizės vėl tapo aktualus. Didėjanti nelygybė ir mažėjanti vidurinioji klasė kelia visuotinį susirūpinimą, nes kelia grėsmę Europos visuomenių sanglaudai.

Siekiant išlaikyti užimtumą ir padėti šeimoms įveikti izoliavimo priemonių padarinius, pandemijos metu buvo taikomos įvairios paramos priemonės, visų pirma darbo vietų išsaugojimo priemonės (ir minimaliųjų pajamų parama) ir išlygos, leidžiančios nukrypti nuo ES fiskalinių taisyklių.

Po pandemijos prasidėjęs spartus energijos kainų augimas paskatino infliacijos didėjimą, o tai lėmė pragyvenimo išlaidų krizę ir paskatino vyriausybes įgyvendinti priemones, padedančias pažeidžiamiausiems namų ūkiams susidoroti su blogėjančia finansine padėtimi.

Darbo rinkos ir jų institucijos iš esmės yra nacionalinės, tačiau, atsižvelgiant į nuo 2000-ųjų vidurio stiprėjančią ES integraciją ir plėtrą į rytus, labai svarbu taikyti visą ES aprėpiantį pajamų nelygybės stebėsenos metodą.

Pagrindinės išvados

2006–2021 m. pajamų nelygybė Europos Sąjungoje gerokai sumažėjo. Tai lėmė tvirta ES valstybių narių pajamų konvergencija. Vidutinė pajamų nelygybė valstybėse narėse išliko iš esmės panaši.
Šią konvergenciją paskatino tai, kad valstybėse narėse, kurios ES narėmis tapo 2004 m. (ES 13) pajamos augo įspūdingu greičiu, o daugelyje iki 2004 m. ES narėmis tapusių valstybių (ES 14) – vangiai. Priešingai nei Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse, pajamų lygis Viduržemio jūros regiono šalyse apskritai nepasiekė didesnes pajamas gaunančių valstybių narių lygio.
Už stabilios vidutinės pajamų nelygybės šalyse slypi nevienodos tendencijos. Pajamų nelygybė padidėjo maždaug pusėje valstybių narių, ypač keliose Šiaurės ir žemyninėse šalyse (taip pat Švedijoje ir Danijoje, kuriose anksčiau padėtis buvo daug lygesnė), o sumažėjo šiek tiek daugiau nei pusėje, daugiausia keliose Vidurio ir Rytų Europos bei Viduržemio jūros regiono šalyse (tarp jų Rumunijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Lenkijoje ir Kroatijoje, kuriose iš pradžių buvo daug didesnė nelygybė).
Vienas iš veiksnių, lemiančių pajamų nelygybę, yra darbo užmokesčio skirtumų didėjimas (būdingas maždaug pusei valstybių narių), kitas – silpnėjantis perskirstomasis šeimos vaidmuo daugumoje šalių. Kita vertus, didėjantis užimtumo (ir darbo) lygis daugumoje šalių sumažino nelygybę. Be to, gerovės valstybė padeda mažinti rinkos pajamų (namų ūkio pajamos neatskaičius mokesčių ir išmokų) nelygybę, nors kai kuriose šalyse gerovės valstybės silpnėjimas prisidėjo prie didėjančios nelygybės.
Pajamų lygio augimas ES13 daugeliu atvejų buvo stipresnis tarp mažesnes pajamas gaunančių asmenų, todėl pajamų nelygybė sumažėjo. Geriausių rezultatų pasiekė VRE šalys, nors ne visos, nes didysis nuosmukis ypač stipriai paveikė Baltijos šalis ir kitas ES13 valstybes nares Viduržemio jūros regione.
Kita vertus, nuosaikesnis pajamų augimas ES14, ypač tarp mažiausias pajamas gaunančių asmenų, lėmė pajamų nelygybės didėjimą (ir viduriniosios klasės mažėjimą). Tai būdinga Šiaurės šalims ir daugumai žemyninių šalių. Prasčiausia padėtis Viduržemio jūros regiono šalyse, nes didžiojo nuosmukio poveikis jų darbo rinkoms buvo juntamas ilgai.
Esminis skirtumas tarp didžiojo nuosmukio ir COVID-19 pandemijos buvo koordinuotas ES27 politinis atsakas pandemijos metu, padėjęs užtikrinti, kad užimtumo lygis mažėtų lėčiau ir mažiau nei per didįjį nuosmukį, nuolatinis pajamų augimas daugumoje šalių (nors ir nuosaikesnis nei prieš pandemiją) ir ne toks reikšmingas pajamų nelygybės didėjimas (nors maždaug pusėje šalių jis didėjo).
Siekiant sušvelninti rinkos pajamų nelygybės poveikį labai svarbus gerovės valstybės vaidmuo – ji padeda ją sumažinti vidutiniškai maždaug 42 proc. visose valstybėse narėse, įskaičius socialines išmokas ir mokesčius.
Europos šalyse vidurinioji klasė yra didelė – ji apima didžiąją dalį gyventojų visose valstybėse narėse, o tai yra įtraukios visuomenės ženklas. Vidurinioji klasė sumažėjo beveik dviejuose trečdaliuose valstybių narių, tačiau analizė nerodo, kad bendrai imant vidurinioji klasė būtų labai sumažėjusi. Asmenims, kurių išsilavinimo lygis žemas, taip pat jaunimui ir darbo neturintiems asmenims tampa vis sunkiau patekti į viduriniąją klasę.
2006–2021 m. žemiau skurdo ribos (60 proc. pajamų medianos) gyvenančių žmonių dalis padidėjo dviejuose trečdaliuose valstybių narių – tai atitinka viduriniosios klasės dydžio mažėjimo ir perėjimo iš viduriniosios klasės į mažas pajamas gaunančių žmonių klasę rodiklius daugelyje šalių.
Ženklas, geriausiai parodantis pragyvenimo išlaidų krizės poveikį 2022 m., yra tai, kad 2022 m. energijos kainoms gerokai viršijus vidutinį infliacijos lygį daugiau namų ūkių nebeįstengia susimokėti už būsto šildymą. Labiausiai tai pajuto pažeidžiamiausi namų ūkiai, ypač menkai išsilavinę žmonės, jaunimas, moterys ir vieniši suaugusieji (ypač turintys išlaikomų vaikų).

Politikos orientyrai

Viena pagrindinių priemonių, kurias gali pasitelkti politikos formuotojai mažindami pajamų nelygybę, yra stipri gerovės valstybė. Todėl kovojant su pajamų nelygybe daugiausia dėmesio reikia skirti socialinės apsaugos sistemų perskirstymo funkcijos stiprinimui, ypač tose valstybėse narėse, kuriose šios funkcijos susilpnėjimas prisidėjo prie pajamų nelygybės augimo.
Stipri gerovės valstybė ekonomikos nuosmukio metu yra ypač svarbi. Per COVID-19 pandemiją 2020 ir 2021 m. milžiniškai didintas finansavimas socialinėms išmokoms, daugiausia darbo vietoms išsaugoti skirtoms nedarbo išmokoms, užkirto kelią dar didesniam neigiamam poveikiui Europos darbo rinkoms.
Politikos formuotojai turėtų žinoti, kad, rengiant socialinių išmokų politiką, būtina siekti, kad jos duotų naudos pažeidžiamiausioms asmenų grupėms, nes daugelis mažiausias pajamas gaunančių asmenų negauna jiems reikalingų išmokų.
Daugelis šalių turi pertvarkyti pašalpų sistemas – padaryti jas labiau progresinėmis. Platesniu mastu vykdomas pajamų perskirstymas padidintų gerovės valstybės gebėjimą sušvelninti rinkos pajamų nelygybės poveikį. Turto mokesčiai, kurie daugumoje šalių yra nedideli, suteiktų daugiau lėšų tokiam perskirstymui.
Politikos formuotojai turėtų susirūpinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų padėtimi pastaraisiais metais. 2021 m. pusėje valstybių narių žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių dalis padidėjo, o 2022 m. ne pajamų duomenys, apimantys duomenis apie ankstyvuosius pragyvenimo išlaidų krizės etapus, rodo vis didesnius finansinius sunkumus, su kuriais susiduria namų ūkiai. Šiuos sunkumus palengvintų tikslinės politikos priemonės, kuriomis būtų siekiama pažaboti netolygų sparčiai kylančių kainų poveikį namų ūkiams.

The report contains the following lists of tables and figures.

List of tables

Table 1: Multiple indicators demonstrating declining EU-wide income disparities (2007–2022)
Table 2: Income levels and income inequality have evolved differently across European regions, from the best performance in CEE countries to the most disappointing in Mediterranean countries (levels in 2007 and change over 2007–2022)
Table 3: Composition of each income class by sociodemographic characteristics, EU27, 2007 and 2022 (%)
Table A1: Summary of empirical studies estimating inequality in EU Member States during the COVID-19 pandemic
Table A2: Multiple indicators point to declining EU-wide income disparities between 2006 and 2021 (excluding Germany)
Table A3: Changes in inequality when moving from market income to household disposable income, EU Member States, yearly average data over 2007–2022 (%)

List of figures

Figure 1: EU-wide population by equivalised household disposable income in PPP euro, 2022 (%)
Figure 2: EU-wide income inequality falls (EU-wide Gini index including and excluding Germany, Gini unweighted average and unemployment rate, 2007–2022)
Figure 3: Income convergence pushes EU-wide income inequality downwards (Theil index, 2007–2022)
Figure 4: Income growth in the EU-wide bottom income quintiles outpaces that in the top quintile (changes in income levels, by quintile, EU-wide, 2007–2022)
Figure 5: Bottom EU-wide income deciles perform better in economic upturns while top deciles perform worse (changes in income over four subperiods, by decile, EU-wide, 2007–2022, %)
Figure 6: Average income levels vary greatly across EU Member States, 2022 (€)
Figure 7: Upward income convergence between EU Member States (real income in PPP-adjusted euro in 2007 and change over 2007–2022)
Figure 8: Income convergence between EU Member States is stronger in times of economic expansion (real income in PPP-adjusted euro and average yearly change over subperiods, %)
Figure 9: Income levels expanded during the pandemic, albeit more moderately than previously (changes in real income levels in three periods, EU Member States, 2019–2022, %)
Figure 10: Economic convergence explains income convergence between EU Member States (average income, GDP per capita and unemployment rate, 2007–2022, %)
Figure 11: Diverging cross-country patterns in income inequality leading to significant changes in the positioning of Member States, 2007 and 2022 (upper panel: Gini index; lower panel: ranking)
Figure 12: Differences in income inequality based on different measures of income, EU Member States, 2022 (Gini index)
Figure 13: Trajectories in the evolution of income inequality, wage inequality and employment level, EU Member States, 2007–2022
Figure 14: Change in real income level by income decile, EU Member States, 2007–2022 (%)
Figure 15: Evolution of inequality based on different measures of income, change in Gini index, EU Member States, 2007–2022 (%)
Figure 16: Wages contribute to income dynamics across EU countries (changes in real wage level by income decile, EU Member States, 2007–2022, %)
Figure 17: Rising employment and activity rates pushed inequality in annual labour earnings downwards (EU Member States, change over 2007–2022)
Figure 18: Smaller average household size reduces the redistributive role of the family (EU Member States, 2007 and 2022)
Figure 19: Changes in income inequality follow the business cycle (changes in Gini index by subperiod, EU Member States, 2007–2022, %)
Figure 20: Inequality trends are largely driven by income growth at the bottom of the income distribution (change in average income levels, by income decile across subperiods, average EU Member States, %)
Figure 21: Trends in wage levels largely explain income inequality (change in wage levels by income deciles across subperiods, average EU Member States, 2007–2022, %)
Figure 22: Growing unemployment played a role in driving income inequality during the Great Recession (change in shares of unemployed people, by income decile, average EU Member States, 2007–2021, percentage points)
Figure 23: The pandemic had a milder impact on European labour markets than the Great Recession (average yearly change in income inequality, wage inequality, real income and employment levels during the Great Recession and COVID-19 pandemic, EU Member States, %)
Figure 24: The relative position of the poorest 20% deteriorated as a result of the Great Recession (share of income, by income quintile, average EU Member States, 2007–2022)
Figure 25: Shares of income received by top and bottom income quintiles in 2022 (top panel) and changes between 2007 and 2022 (bottom panel), EU Member States
Figure 26: Palma index, 2007 and 2022, and change over time, EU Member States
Figure 27: Household market income and disposable income inequality are not closely related (Gini indices, EU Member States, 2022)
Figure 28: Reduction in income inequality after welfare state income redistribution, EU Member States, 2007–2022 (%)
Figure 29: Taxes are more progressive than benefits (shares of benefits received and taxes paid, by income decile, EU Member States’ yearly average over 2007–2022, %)
Figure 30: Progressiveness of benefit systems is mixed across the EU Member States (Share of taxes paid (upper panel) and benefits received (bottom panel), by income decile, yearly average over 2007–2022, %)
Figure 31: Pensions and income tax have the largest effect in moderating market income inequality (reduction in inequality after welfare state redistribution, by policy type, average EU Member States, %)
Figure 32: Pensions are more prevalent among high earners (shares of type of taxes (upper panel) and type of benefits (lower panel), by income decile, EU27 yearly average over 2007–2022, %)
Figure 33: The inequality-reduction role of the welfare state strengthened during the pandemic (change in income inequality after welfare state redistribution, EU Member States, %)
Figure 34: Social benefits expanded in the pandemic (change in amount spent on social benefits, by Member State (upper panel) and by type of policy (lower panel), 2020–2022, %)
Figure 35: Unemployment benefits expanded due to job retention schemes (change in amount spent on unemployment benefits and in the unemployment rate, EU Member States, 2021, %)
Figure 36: Welfare states prevented a more negative impact of the pandemic (changes in income inequality (upper panel) and income levels (lower panel), EU Member States, 2021, %)
Figure 37: The middle class constitutes a majority of the population across all Member States (sizes of income classes by household disposable income, 2022, %)
Figure 38: The middle class is much smaller before welfare state redistribution (sizes of income classes by market income, EU Member States, 2022, %)
Figure 39: Middle class size has remained stable on average across Member States (sizes of income classes, average EU Member States, 2007–2022, %)
Figure 40: The middle class shrank in most Member States (change in the size of middle class, 2007–2022)
Figure 41: The middle class tends to contract in economic downturns (change in size of middle class by subperiod, EU Member States, 2007–2022, percentage points)
Figure 42: Middle-class income levels grew similarly to those of the other classes (changes in real income levels, by income class, 2007–2022, %)
Figure 43: Trends in the share of income received by each income class are mixed (changes in the middle class’s share of income, EU Member States, 2007–2022)
Figure 44: Average cross-country patterns of income polarisation are stable (income distance, by income class, average EU Member States, %)
Figure 45: Mixed cross-country patterns in income polarisation (total (upper panel); in low- and high-income classes (middle panel); within the middle class (lower panel), EU Member States, 2007–2022)
Figure 46: Shares of people below the poverty threshold increased in most Member States, 2007 and 2022 (%)
Figure 47: Mixed cross-country patterns in the shares of people below the poverty threshold before and during the COVID-19 pandemic, EU Member States, 2020–2022 (%)
Figure 48: Households had more difficulty making ends meet in 2022 than in 2021 (shares of people in households reporting difficulty making ends meet, by Member State and income decile, %)
Figure 49: Difficulty keeping homes warm grew in 2022 (shares of people in households unable to keep the home adequately warm, by Member State and income decile, %)
Figure 50: Higher energy prices hit the most vulnerable groups hardest (shares of people in households unable to heat their home properly, EU27, 2021 and 2022, %)
Figure A1: Upward wage convergence between EU Member States (real wages in PPP-adjusted euro in 2007 and change over 2007–2022)
Figure A2: Changes in real income levels by income decile, by subperiod and EU Member State, 2007–2022 (%)
Figure A3: Changes in real wage levels by income decile, by subperiod and EU Member State, 2007–2022 (%)
Figure A4: Changes in the shares of unemployed people, by income decile, subperiod and EU Member State, 2008–2021 (percentage points)
Figure A5: Taxes (upper panel) and most social benefits (middle panel) are progressive, except pensions and sickness benefits (bottom panel) (share of benefits and taxes by income decile, EU Member States’ yearly average over 2007–2022, %)
Figure A6: Benefit systems are progressive across most Member States when pensions are excluded (shares of benefits (excluding pensions) by income decile, yearly average over 2007–2022, %)
Figure A7: Tax and benefit systems were more progressive in 2007 (shares of taxes (upper panel) and benefits (lower panel), by EU Member State and income decile, 2007, %)
Figure A8: Middle-class squeezes are more common in economic downturns (changes in size of middle class over subperiods, EU Member States, 2007–2022, percentage points)
Figure A9: Changes in real income levels by income class over subperiods, EU Member States, 2007–2022 (%)
Figure A10: It is much more difficult for households at the bottom of the income distribution to make ends meet (shares of people in households with difficulty making ends meet, by income decile, EU Member States, 2022)
Figure A11: Material deprivation advances in 2022 (shares of people experiencing material deprivation, by Member State (upper panel) and income decile (lower panel), %)
Figure A12: Shares of people living in materially deprived households, by EU Member State and income decile, 2022 (%)
Figure A13: People in the lowest-earning households are disproportionately affected by soaring energy prices (shares of people in households not able to keep their home adequately warm, by EU Member State and income decile, 2022, %)

Number of pages: 120

Reference nº: EF23034

ISBN: 978-92-897-2411-1

Catalogue nº: TJ-05-24-547-EN-N

DOI: 10.2806/477653

Permalink: eurofound.link/ef23034

Cite this publication
Eurofound (2024), Developments in income inequality and the middle class in the EU, Publications Office of the European Union, Luxembourg.