Su klimato kaita susiję darbo kokybės aspektai

Klimato kaita turės didelį poveikį ne tik gyvenimo sąlygoms, bet ir Europos darbo rinkoms, darbo sąlygoms ir darbo vietų kokybei. Siekiant suprasti klimato kaitos poveikį profesiniam gyvenimui, svarbu atskirti jos tiesioginius padarinius ir klimato kaitos politikos padarinius.
 

Šia ataskaita siekiama prisidėti prie diskusijų nagrinėjant nacionalinio lygmens mokslinius tyrimus ir diskusijų dėl klimato kaitos ir blogėjančios aplinkos būklės poveikio darbo vietų kokybei, ypač toms profesijoms, kurioms įtakos gali turėti žalinimas.
 

Politinės aplinkybės

ES klimato kaitos politika nėra nauja, tačiau politikos užmojai ir klimato kaitos švelninimo politika, kuria siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, gerokai išsiplėtė ir yra derinamos su finansinėmis investicijomis, skirtomis žaliajai pertvarkai ir augimo strategijai remti. Europos Sąjunga įsipareigojo nustatyti tam tikrus tikslus ir susijusias politikos priemones pagal 2019 m. priimtą Europos žaliąjį kursą. Jais siekiama pertvarkyti ES į šiuolaikišką, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, remiantis privalomu tikslu iki 2050 m. pasiekti neutralų anglies dioksido poveikį. Tarpiniame etape ES išplėtė 2030 m. klimato srities užmojus ir įsipareigojo iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. Siekiant suderinti teisės aktus su šiais užmojais, 2021 m. liepos mėn. įsigaliojo naujas Europos klimato teisės aktas. Reglamentu griežtinami pastatų, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir mažųjų bei vidutinių įmonių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, reikalaujama pertvarkyti automobilių pramonę ir energetikos sektorių, kad, be kita ko, būtų pasiekti klimato tikslai. Europos žaliajam kursui bus skirta trečdalis 1,8 trilijono eurų investicijų iš „NextGenerationEU“ ekonomikos gaivinimo paketo.
 

Siekdama Europos žaliojo kurso tikslo – užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje, 2020 m. Europos Komisija įdiegė Teisingos pertvarkos mechanizmą. Jo paskirtis – paremti regionus ir žmones, kurie labiausiai nukentėjo pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, 2021–2027 m. skiriant 19,2 mlrd. EUR finansinę paramą politikos intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama remti užimtumą ir vietos ekonomikos įvairinimą. Europos Komisija pabrėžė socialinio dialogo svarbą rengiant ir įgyvendinant šias priemones.
 

Atsižvelgiant į didžiulį klimato kaitos ir klimato kaitos politikos poveikį visuomenei, ekonomikai ir darbo rinkai, susiję aspektai vis labiau integruojami į kitas ES politikos sritis, pavyzdžiui, pramonės politiką, mokslinių tyrimų sistemas, švietimo ir įgūdžių strategijas ir Europos socialinių teisių ramstį, kuris atlieka svarbų vaidmenį padedant vykdyti pertvarką pasitelkiant švietimą, užimtumą ir saugią bei sveiką darbo aplinką.
 

Pagrindinės išvados

• Klimato kaitos padariniai, pavyzdžiui, kylanti temperatūra, didėjanti oro tarša ir dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, akivaizdžiai kenkia darbuotojų darbo kokybei ir našumui. Dėl to dirbti tampa sunkiau. Ypač didelė grėsmė kyla darbuotojams, kurie daug laiko praleidžia lauke (pavyzdžiui, dirbantiems žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės, sodininkystės, statybos ir turizmo srityse), ir tiems, kurie dirba su šilumą gaminančiais įrenginiais. Ekstremaliųjų situacijų valdymo tarnybų darbuotojams tiesioginį poveikį taip pat daro nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui, gaisrai ir potvyniai.
   
• Šiuose sektoriuose daugiausia dirba vyrai, daug sezoninių darbuotojų, migrantų ir savarankiškai dirbančių žmonių, kuriems paprastai trūksta teisinės apsaugos ir kurie dažnai nepakankamai jungiasi į profesines sąjungas ir būna prastai atstovaujami darbo vietoje.
   
• Daugelis šių sektorių taip pat susiduria su pokyčiais, nes reikia pritaikyti darbo metodus, o dėl to gali sumažėti darbo vietos saugumas, prireikia mokymų, perkvalifikavimo arba keisti darbą.
   
• Klimato kaitos valdymo politika (ypač skirta klimato kaitai švelninti) turėtų padėti įvykdyti sektorių ir profesinius pokyčius, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis didžiausias. Europos darbo sąlygų telefoninio tyrimo duomenų analizė patvirtina, kad šiuose sektoriuose didelė dalis darbuotojų dirba tokiose srityse, kurioms žalioji pertvarka tikriausiai turės įtakos. Iš viso 40 proc. ES darbuotojų dirba tokius darbus, kuriems žalioji pertvarka turės tiesioginį poveikį.
   
• Kalbant apie darbo kokybę, srityse, kuriose darbuotojų trūksta labiau (pasėlių augintojai, dailidės ir izoliacijos darbų vykdytojai), iššūkiai darbo vietose paprastai būna didesni (pvz., fizinės grėsmės ir fiziniai poreikiai), o darbui reikalingų išteklių (pvz., socialinės paramos, savarankiškumo ir galimybių mokytis) trūksta. Naujai atsirandančios darbo vietos (pvz., pirkėjai, politikos planavimo vadovai ir nuotekų inžinieriai) pasižymi pozityviausia reikalavimų ir išteklių pusiausvyra, o aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos (statybos vadovų, meteorologų ir elektros inžinierių) labiau atitinka vidutinę Europos darbo vietų kokybę.
   
• Profesinių pokyčių, kurie lemia naujus darbo profilius, didesnę paklausą arba naujus kvalifikacinius reikalavimus, pusiausvyra įvairiuose sektoriuose yra nevienoda. Poveikį darbo vietų kokybei lems ne tik konkretus atskirų darbo vietų užduočių pobūdis (įskaitant klimato kaitos riziką) ir darbo vietos praktika, bet ir priemonės, kurių imamasi siekiant spręsti klimato kaitos poveikio problemas, ir žaliosios pertvarkos įgyvendinimas visais lygmenimis.
   
• Ekologiškos profesijos apima mokymąsi visą gyvenimą, kuris padės vykdyti pertvarką, tačiau įmonės taip pat imasi veiksmų ir praktinių priemonių darbo vietose, kuriomis padedama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Darbuotojų dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant šią praktiką gali pagerinti darbo vietų kokybę.
   

Politikos orientyrai

• Klimato kaitos poveikio darbuotojams ir darbo vietoms tyrimai vis dar nenuoseklūs. Norint sumažinti riziką darbuotojams, reikalingos papildomos žinios ir sprendimai.
   
• ES sąlygos darbuotojams apsaugoti nuo grėsmių, tiesiogiai susijusių su klimato kaita, nevienodos. Nacionalinio lygmens nuostatos dėl darbo karštyje labai skiriasi.
   
• Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesai veikia daugelį sektorių, ne tik energijos gamybos ir sunkiosios pramonės. Labiausiai paveiktų sektorių darbuotojams prioriteto tvarka turėtų būti skiriama pagalba įgūdžių atnaujinimui ir persikėlimui iš vienos darbo vietos į kitą. Be to, būtina atlikti išsamesnę poveikio kitiems sektoriams analizę ir taip pat teikti pagalbą šioms įmonėms ir jų darbuotojams.
   
• Reikėtų daugiau dėmesio skirti žaliosios pertvarkos pasekmėms darbo kokybei ir atlikti sistemingesnius tyrimus. Kadangi klimato kaita yra dinamiškas procesas, būtina stebėti ekologiškų darbo vietų kokybę ir darbo vietų, kurioms labiausiai gresia klimato kaitos padariniai (dažnai tai būna tie patys darbai), kokybę. Politikos priemonėmis turėtų būti siekiama pagerinti darbo vietų kokybę.
   
• Bus labai svarbu parengti pramonės veiklos strategijas, numatyti reikiamus įgūdžius ir kartu su socialiniais partneriais parengti atitinkamus mokymus, ypač jei norima užkirsti kelią įgūdžių ir darbo jėgos trūkumui, kuris stabdytų pažangą mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro,.