Eurofound tiriamosios veiklos tikslas – teikti kokybišką informaciją apie Europos gyvenimo ir darbo sąlygų kokybę. Šiuo tikslu siekiant gauti konkrečios informacijos, atliekant kiekvieną tyrimą nustatoma skirtinga tikslinė gyventojų grupė.
Atliekant Europos darbo sąlygų tyrimą informacija apie darbo kokybę ir užimtumą renkama apklausiant darbuotojus. Atliekant Europos įmonių tyrimą darbo vietos praktikos informacija renkama apklausiant įmonių vadovus ir darbuotojų atstovus. Atliekant Europos gyvenimo kokybės tyrimą gyvenimo sąlygos ir suvokiama gyvenimo kokybė nustatomos apklausiant Europos piliečius.
Nepaisant šių tikslinių gyventojų grupių skirtumų, Eurofound siekia kuo geriau suderinti tyrimo metodiką, kad per vieną tyrimą įgytą patirtį būtų galima įgyvendinti atliekant kitus tyrimus.
Kaip ir vykdant visus kitus mokslinių tyrimų projektus, rengiant, įgyvendinant ir vertinant kiekvieną tokį tyrimą dalyvauja atitinkamos srities suinteresuotieji Eurofound subjektai ir ekspertai, todėl užtikrinamas jų tinkamumas Europos ir nacionalinio lygmens politikams ir socialiniams partneriams.
Įtraukdamas ekspertus į klausimynų rengimą, o mūsų nacionalinio lygmens ekspertus – į jų vertimo procesą, Eurofound siekia užtikrinti, kad visi tyrimo klausimai apimtų tikruosius gyvenimo reiškinius, kuriuos jais siekiama nustatyti (pagrįstumą).
Atidžiai atrinkdamas reprezentatyvias imtis, pasirinkdamas tinkamiausią klausimynų pateikimo būdą taikydamas naujausią technologiją, įdarbindamas patyrusius apklausas vykdančius žmones ir rengdamas išsamius apklausų vykdymo ir kodavimo mokymus, taip pat kruopščiai tikrindamas surinktus duomenis, apgalvotai priskirdamas koeficientus ir tinkamai analizuodamas, Eurofound siekia užtikrinti tyrimų įvertinimų nuoseklumą (patikimumą).
Eurofound įsipareigojimas rengti kokybišką informaciją išsamiau išdėstytas tyrimų kokybės užtikrinimo strategijos dokumente.
Atranka
Nesvarbu, kas yra tikslinė tyrimo gyventojų grupė – Europos piliečiai, darbuotojai ar įmonės, be šios gyventojų grupės narių informacijos surinkti neįmanoma. Pasirenkama tokia respondentų imtis, kuri kuo tiksliau atstovautų visiems gyventojams.
Eurofound siekia taikyti kuo geresnės kokybės imties sąrašus. Kiekvienoje šalyje jis bando rasti registrą, kuris apimtų bent 95 proc. tikslinės gyventojų grupės. Geriausia, kad EĮT registrai apimtų kontaktinę ir kitą įmonių informaciją. EDST ir EGKT naudojamuose registruose paprastai yra namų ūkių ir kartais asmenų adreso informacija. Jei atliekant EDST ir EGKT tokio registro nėra, taikant vadinamąją atsitiktinę procedūrą sudaromas galimų respondentų sąrašas.
Eurofound siekia pasirinkti pakankamai dideles imtis, kad atskirų šalių lygmeniu būtų galima gauti pagrįstus rezultatus, kad jie gerai atitiktų Europos gyventojų pasiskirstymą ir būtų galima daryti apibendrinamąsias išvadas apie visą Europą. Siekiant pirmojo tikslo reikia, kad imties dydis šalies lygmeniu būtų mažiausiai 1 000 respondentų ir būtų galima sumažinti paklaidą iki priimtino lygmens. Atsižvelgiant į antrąjį tikslą, kaip atliekant naujausius EDST ir EGKT, didesnėse šalyse pasirenkamos didesnės imtys.
Kodavimas
Kartais būtina užduoti klausimus nepateikiant atsakymų, t. y. klausimus, į kuriuos negalima tiesiogiai atsakyti iš anksto nustatytais atsakymas. Tai gali būti taikoma, pavyzdžiui, sektoriui. Apklausos vykdytojas iš pradžių išsamiai pasižymi pateiktą atsakymą ir vėliau priskiria jį atitinkamai Europos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kategorijai.
Kodavimas paprastai taikomas klausimams, į kuriuos nepateikiama atsakymų, apie pajamas, respondentų išsilavinimo lygį (taikant tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją) ir jų gyvenamąjį regioną (taikant teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą).
Koeficientai
Pasibaigus faktinės medžiagos rinkimo etapui, siekiant kompensuoti įvairias galimas imties disbalanso priežastis, duomenų rinkiniams reikia priskirti koeficientus. Pavyzdžiui, statistiškai reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingi žmonės turi nevienodas galimybes būti atrinkti tyrimui. Kuo didesniame vienete (namų ūkyje arba įmonėje) žmonės gyvena arba dirba, tuo mažesnė tikimybė, kad jie bus apklausti. Be to, dėl skirtingo pasirengimo dalyvauti tyrime tam tikroms respondentų grupėms gali būti nepakankamai gerai atstovaujama. Kiekvienos šalies imties dydis nevisiškai atspindi šalių darbuotojų skaičiaus skirtumus arba jų neatspindi, todėl priskiriant koeficientus siekiama užtikrinti, kad lyginant ES lygmens rezultatus didesnių šalių koeficientai būtų didesni.
Europos darbo jėgos tyrimas (EDJT) dažnai naudojamas kaip bazinių duomenų šaltinis nustatant duomenų reprezentatyvumą gyventojų skaičiaus atžvilgiu.
Metodika pritaikoma konkretiems kiekvieno tyrimo reikalavimams; daugiau informacijos pateikta atskirų tyrimų puslapiuose.
Exploring the potential of big data for Eurofound research
Surveys have never been the only source of large-scale, quantitative data, and discussions about better integrating data from other sources in social research have been ongoing for quite some time. However, in recent decades, with the increasing connectedness of individuals and organisations to the internet, the amount of data available from sources such as web applications, mobile devices, sensors, video streams and social media has exploded.
In this context, Eurofound is exploring the potential use of big data to complement and contextualise the data from its existing research efforts, its surveys in particular. The project currently focuses on three strands, and this work is discussed in three working papers.
- Working paper: Using big data to improve survey sampling
Reflects on the current and possible future opportunities for using big data to enhance sampling frames or even to generate sampling frames for online surveys, and examines the extent to which a full probability approach is achievable or can at least be approximated. Also discusses the possible gains in efficiency.
- Working paper: Using big data analytics to support decision-making
Offers insight into the most appropriate analytical techniques for collecting and analysing ‘true’ big data (such as the number of people visiting a place or doing an action online, movements of people based on mobile data, and geolocation). Indicates where approaches differ from ‘regular’ statistical analysis, highlights techniques that Eurofound would need to familiarise itself with, and describes the software and hardware requirements.
Explores the potential and limitations of using social media content as a data source and of the various social media platforms to which this approach could be applied (for example, Facebook, LinkedIn and Twitter), using one or more practical examples.