EU context
Darbo laikas yra vienas iš svarbiausių profesinio gyvenimo elementų, į kurio reguliavimą yra sutelktos ES ir nacionalinio lygmens politinės, ekonominės ir socialinės diskusijos. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, ES darbo laiko direktyvoje reikalaujama, kad visos valstybės narės garantuotų minimalius su darbo valandomis susijusius standartus, kurie taikomi visiems ES darbuotojams. Tai apima standartus, susijusius su maksimaliu savaitės darbo valandų skaičiumi (48 valandos), minimalia poilsio ir pertraukų trukme, metinėmis atostogomis, naktiniu ir pamaininiu darbu.
EUROFOUND atliktas darbas
Jau daug metų EUROFOUND renka informaciją apie įvairius darbo laiko aspektus ir jų poveikį darbo sąlygoms bei vyrų ir moterų gyvenimo kokybei Europos Sąjungoje. EUROFOUND darbo laiko tyrimais siekiama gerinti supratimą apie tai, kaip organizuojamas darbo laikas ir kokį poveikį tai turi užimtumui, našumui, gerovei ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Reguliariai skelbiami duomenys apie kolektyvinį darbo laiką ir socialinių partnerių vaidmenį, be to, neseniai atlikta šių duomenų analizė atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Su vyrų ir moterų darbo laiku susiję tyrimai rodo, kad tikimybė, jog vyrai dirbs daugiau valandų, yra daug didesnė, o kalbant apie moteris, pažymėtina, kad jos dažniau daugiau laiko praleidžia dirbdamos neapmokamą darbą namuose.
Darbo laiko reguliavimas ir organizavimas
Darbo laiko reguliavimas yra svarbus siekiant didesnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Greitai besikeičiančios ekonomikos sąlygomis įmonės ir darbuotojai turi būti lankstesni. EUROFOUND, atsižvelgdamas į viso gyvenimo aspektą, išnagrinėjo darbo laiko ir profesinio ir asmeninio gyvenimo sąsają.
Atliekant tyrimus, buvo nagrinėjami įvairūs darbo laiko organizavimo ir jo poveikio našumui ir darbo sąlygoms aspektai. Kadangi darbo laiko organizavimas keičiasi, EUROFOUND kartu su Tarptautine darbo organizacija neseniai išnagrinėjo nuotolinio ir IRT judaus darbo poveikį asmenų, kurie dirba pagal tokias darbo sutartis, darbo laikui.
Atsižvelgiant į darbo laiko ilgalaikę perspektyvą, neseniai atliktame tyrime buvo nagrinėjama kolektyvinio darbo laiko aspektų raida ES XXI amžiaus pradžioje. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama penkiems sektoriams: cheminių medžiagų, metalo apdirbimo, bankininkystės, mažmeninės prekybos ir viešojo administravimo. Ataskaitoje aprašyti instituciniai reguliavimo režimai ir vertinama tiek sutarto darbo laiko, tiek įprasto darbo laiko pokyčiai 1999–2014 m.
Darbo laikas ir tyrimo analizė
Trijuose pagrindiniuose EUROFOUND tyrimuose pateikiami duomenys su darbo laiku susijusiais klausimais.
Europos darbo sąlygų tyrime (EDST) darbo laikas nagrinėjamas iš įvairių perspektyvų. Šeštajame EDST darbo laiko kokybė buvo vienas iš septynių darbo kokybės indeksų. Jis buvo naudojamas siekiant įvertinti, kaip dažnai dirbamos ilgos darbo valandos, galimybės padaryti pertrauką, netipinis darbo laikas, darbo laiko tvarka ir lankstumas, ir kokį poveikį tai turi darbuotojų sveikatai ir gerovei. Iš išvadų matyti, kad 43 proc. darbuotojų darbo grafikas yra labai reguliarus.
Naudodamasis šeštojo EDST duomenimis, EUROFOUND neseniai išnagrinėjo su tvariu darbu susijusius darbo laiko modelius. Analizėje nagrinėjamos sąsajos tarp darbo laiko modelių, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, pageidaujamo darbo laiko ir darbuotojų sveikatos ir gerovės. Joje taip pat vertinama, ar dabartinės darbo sąlygos ir darbo laiko modeliai bus tvarūs ateityje.
Europos gyvenimo kokybės tyrime (EGKT) nagrinėjami mokamo ir neapmokamo darbo laiko tvarka ir jos poveikis pasitenkinimui profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Darbo laiko tvarka gali turėti didelę įtaką įmonių veiksmingumui, našumui ir konkurencingumui, jau nekalbant apie darbuotojų sveikatą, gerovę ir motyvaciją. Vykdydamas Europos įmonių apklausą (EĮA), EUROFOUND taip pat atliko išsamų tyrimą dėl darbo laiko ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Jis nagrinėjo lanksčios darbo laiko tvarkos ir darbo laiko apskaitos, darbo ne visą darbo laiką, viršvalandžių ir nestandartinių darbo valandų paplitimą; tėvystės (motinystės) ir kitas ilgalaikes atostogas; laipsnišką ir ankstyvą išėjimą į pensiją; taip pat konkrečią politiką, kurios tikslas – įmonėse remti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Susijusi medžiaga: „EurWORK“ aktualus informacijos apie darbą sekmadieniais Europoje atnaujinimas
2016 m. rugsėjo 23 d. – ES valstybės narės priima įstatymus, reglamentuojančius parduotuvių ir įmonių darbo laiką sekmadieniais. Tačiau taip pat yra valstybių narių, kuriose naujais teisės aktais ribojamos darbo valandos. Remiantis Europos darbo sąlygų tyrimu, darbuotojų, kurie praneša apie darbą sekmadieniais, dalis 2010–2015 m. padidėjo, o tai patvirtina teiginį, kad prekyba sekmadieniais pamažu virsta įprastu reiškiniu.
Kas vyksta su darbu sekmadieniais Europoje?
Ištekliai