Darbo laikas reiškia bet kokį laiko tarpą, kuriuo darbuotojas dirba vadovaujant darbdaviui ir vykdo savo veiklą arba pareigas pagal nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką. Skirtingų profesijų ar skirtingo amžiaus darbuotojų darbo laikas yra nevienodas, o lytis yra ypač svarbus aspektas nustatant šiuos skirtumus.
Darbo laikas yra vienas iš svarbiausių profesinio gyvenimo elementų, į kurio reguliavimą yra sutelktos ES ir nacionalinio lygmens politinės, ekonominės ir socialinės diskusijos. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, ES darbo laiko direktyvoje reikalaujama, kad visos valstybės narės garantuotų minimalius su darbo valandomis susijusius standartus, kurie taikomi visiems ES darbuotojams. Tai apima standartus, susijusius su maksimaliu savaitės darbo valandų skaičiumi (48 valandos), minimalia poilsio ir pertraukų trukme, metinėmis atostogomis, naktiniu ir pamaininiu darbu.
Jau daug metų EUROFOUND renka informaciją apie įvairius darbo laiko aspektus ir jų poveikį darbo sąlygoms bei vyrų ir moterų gyvenimo kokybei Europos Sąjungoje. EUROFOUND darbo laiko tyrimais siekiama gerinti supratimą apie tai, kaip organizuojamas darbo laikas ir kokį poveikį tai turi užimtumui, našumui, gerovei ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Reguliariai skelbiami duomenys apie kolektyvinį darbo laiką ir socialinių partnerių vaidmenį, be to, neseniai atlikta šių duomenų analizė atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Su vyrų ir moterų darbo laiku susiję tyrimai rodo, kad tikimybė, jog vyrai dirbs daugiau valandų, yra daug didesnė, o kalbant apie moteris, pažymėtina, kad jos dažniau daugiau laiko praleidžia dirbdamos neapmokamą darbą namuose.
Darbo laiko reguliavimas yra svarbus siekiant didesnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Greitai besikeičiančios ekonomikos sąlygomis įmonės ir darbuotojai turi būti lankstesni. EUROFOUND, atsižvelgdamas į viso gyvenimo aspektą, išnagrinėjo darbo laiko ir profesinio ir asmeninio gyvenimo sąsają.
Atliekant tyrimus, buvo nagrinėjami įvairūs darbo laiko organizavimo ir jo poveikio našumui ir darbo sąlygoms aspektai. Kadangi darbo laiko organizavimas keičiasi, EUROFOUND kartu su Tarptautine darbo organizacija neseniai išnagrinėjo nuotolinio ir IRT judaus darbo poveikį asmenų, kurie dirba pagal tokias darbo sutartis, darbo laikui.
Atsižvelgiant į darbo laiko ilgalaikę perspektyvą, neseniai atliktame tyrime buvo nagrinėjama kolektyvinio darbo laiko aspektų raida ES XXI amžiaus pradžioje. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama penkiems sektoriams: cheminių medžiagų, metalo apdirbimo, bankininkystės, mažmeninės prekybos ir viešojo administravimo. Ataskaitoje aprašyti instituciniai reguliavimo režimai ir vertinama tiek sutarto darbo laiko, tiek įprasto darbo laiko pokyčiai 1999–2014 m.
Trijuose pagrindiniuose EUROFOUND tyrimuose pateikiami duomenys su darbo laiku susijusiais klausimais.
Europos darbo sąlygų tyrime (EDST) darbo laikas nagrinėjamas iš įvairių perspektyvų. Šeštajame EDST darbo laiko kokybė buvo vienas iš septynių darbo kokybės indeksų. Jis buvo naudojamas siekiant įvertinti, kaip dažnai dirbamos ilgos darbo valandos, galimybės padaryti pertrauką, netipinis darbo laikas, darbo laiko tvarka ir lankstumas, ir kokį poveikį tai turi darbuotojų sveikatai ir gerovei. Iš išvadų matyti, kad 43 proc. darbuotojų darbo grafikas yra labai reguliarus.
Naudodamasis šeštojo EDST duomenimis, EUROFOUND neseniai išnagrinėjo su tvariu darbu susijusius darbo laiko modelius. Analizėje nagrinėjamos sąsajos tarp darbo laiko modelių, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, pageidaujamo darbo laiko ir darbuotojų sveikatos ir gerovės. Joje taip pat vertinama, ar dabartinės darbo sąlygos ir darbo laiko modeliai bus tvarūs ateityje.
Europos gyvenimo kokybės tyrime (EGKT) nagrinėjami mokamo ir neapmokamo darbo laiko tvarka ir jos poveikis pasitenkinimui profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Darbo laiko tvarka gali turėti didelę įtaką įmonių veiksmingumui, našumui ir konkurencingumui, jau nekalbant apie darbuotojų sveikatą, gerovę ir motyvaciją. Vykdydamas Europos įmonių apklausą (EĮA), EUROFOUND taip pat atliko išsamų tyrimą dėl darbo laiko ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Jis nagrinėjo lanksčios darbo laiko tvarkos ir darbo laiko apskaitos, darbo ne visą darbo laiką, viršvalandžių ir nestandartinių darbo valandų paplitimą; tėvystės (motinystės) ir kitas ilgalaikes atostogas; laipsnišką ir ankstyvą išėjimą į pensiją; taip pat konkrečią politiką, kurios tikslas – įmonėse remti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
2016 m. rugsėjo 23 d. – ES valstybės narės priima įstatymus, reglamentuojančius parduotuvių ir įmonių darbo laiką sekmadieniais. Tačiau taip pat yra valstybių narių, kuriose naujais teisės aktais ribojamos darbo valandos. Remiantis Europos darbo sąlygų tyrimu, darbuotojų, kurie praneša apie darbą sekmadieniais, dalis 2010–2015 m. padidėjo, o tai patvirtina teiginį, kad prekyba sekmadieniais pamažu virsta įprastu reiškiniu.
Kas vyksta su darbu sekmadieniais Europoje?
For many years now, Eurofound has collected information on various aspects of working time and their implications for working conditions and quality of life of men and women in the EU. Eurofound’s studies on working time aim to improve understanding of how long workers work and how their time is organised and the implications of working time patterns for employment, productivity, well-being and the balance between work and private life. Data on collectively agreed working time and the role of the social partners have been published regularly, and have also been analysed from a long-term perspective. Research on men’s working time versus women’s shows that men are much more likely to work longer hours and women are more likely to spend more time doing unpaid domestic work. While most individuals, regardless of their sex, seem to be satisfied with their current working time, the majority of those expressing a preference to change their working time say they would like to reduce their hours.
Regulating working time has a role to play in increasing work–life balance and also labour market participation. In a fast-changing economic climate, companies and workers need flexibility. Eurofound has explored the relationship between working time and work–life balance in a life course perspective.
Research has looked at the various aspects of the organisation of working time and the implications for productivity and working conditions. As the organisation of working time is changing, Eurofound together with the International Labour Organization examined the effects of telework and ICT-mobile work on the working time of those engaged in such work arrangements.
Taking a long-term perspective on working time, Eurofound has examined the evolution of aspects of collectively agreed working time in the EU at the beginning of the 21st century. The research focused in particular on five sectors: chemicals, metalworking, banking, retail and public administration. It described the institutional regimes of working time regulation and assesses changes in agreed working hours and usual working hours between 1999 and 2014.
Eurofound has also looked at the national approaches on how and when breaks from work should be taken. The research compares different approaches among Member States, gives examples of judicial rulings, highlights some types of work that attract special consideration and looks into causal relationships between breaks, health and performance at work.
Research on new ways of working fostered by digitalisation like teleworking and platform work have highlighted the increasing trend towards flexible working with far-reaching implications for the duration and organisation of working time. These aspects are also part of the regulatory debate at EU and national level, for instance wtih the adoption of legislation on the right to disconnect.
Eurofound’s three major surveys provide data on issues related to working time.
The European Working Conditions Survey (EWCS) covers working time from various angles. In the 2021 European Working Conditions Telephone Survey (EWCTS), working time arrangements was one of six dimensions of job quality analysed. This dimension includes unsocial work schedules (as a job demand) and working time flexibility (as a job resource). The EWCTS captured four types of working time that are generally regarded as unsocial: regularly working in one’s free time, regularly working at night, working long hours and regularly being required to work at short notice. Flexibility in working hours is positively related to worker’s well-being and supports a healthy balance between their personal and working lives. The EWCTS highlighted the ease with which an individual can take an hour or two off during working hours to attend to a personal matter as an indicator of such flexibility.
Using EWCS 2015 data, Eurofound has examined working time patterns for sustainable work. The analysis looks at the links between working time patterns, work–life balance and working time preferences, as well as workers’ health and well-being. It also assesses how sustainable the current working conditions and working time patterns are into the future.
The European Quality of Life Survey (EQLS) looks at working time arrangements, both paid and unpaid, and their impact on satisfaction with work–life balance.
Working time arrangements can have a significant bearing on the efficiency, productivity and competitiveness of companies, not to mention the health, well-being and motivation of their employees. Through its European Company Survey (ECS), Eurofound has also carried out comprehensive research on working time and work–life balance. It has looked at the prevalence of flexible working time arrangements and working time accounts, part-time work, overtime and non-standard working hours; parental and other long-term leave; phased and early retirement; as well as specific policies to support work–life balance in companies.
